Cirkonio keramikos dantų implantai

Cirkonis yra metalas, tačiau cirkonio dioksidas (zro2) yra „keramika“, neturinti jokių metalo savybių ir trūkumų. Šiai dienai tai yra labiausiai bioinertiška ir biosuderinama implantavimo medžiaga rinkoje.

Cirkonio keramika yra natūrali medžiaga. Cirkonis yra harmonijoje su žmogaus audiniais ir yra žymiai priimtinesnis žmogaus kūnui, nei alternatyvios implantavimo medžiagos.

Atlikus daugybę mokslinių ir statistikos tyrimų įrodyta, kad cirkonio keramika nesukelia alerginių reakcijų ir netolerancijos.

Cirkonio keramika nėra veikiama organizmo procesų, ant jos ženkliai rečiau kaupiasi apnašos. Net veikiant įvairioms burnos bakterijoms ar kitoms odontologinėms medžiagoms, keramikiniai implantai negenda. Todėl itin sumažėja aplinkinių audinių uždegimo tikimybė. Tyrimai parodė visišką cirkonio implantų osteointegraciją be jokių uždegimo požymių ar reakcijų į svetimkūnį.

Cirkonio keramika būdama 100 proc. bemetalė, yra atspari korozijai ir burnoje negeneruoja galvanizacijos.

Dėl spalvos panašumo į natūralius dantis, ši medžiaga yra idealus sprendimas klinikinei situacijai, reikalaujančiai maksimalių estetinių rezultatų.

Cirkonio keramikos implantai, kitaip nei titano implantai, yra hipoalergiški. Kasmet didėjant alergiškų žmonių skaičiui ir daugėjant žmonių, turinčių jautrią odą bei imuninės sistemos sutrikimus, didėja ir komplikacijų tikimybė. Net atlikus alergijos ir jautrumo metalams testus (tiksliausius alergijų bei jautrumo metalams testus atlieka www.melisa.org), alergijų rizika dėl titano implantų išlieka. Juolab, kad stipriausi jautrumo požymiai pasireiškia praėjus vieneriems metams po operacijos. Aplink titano implantus gali niežėti ar prasidėti uždegimas, gali apimti raumenų skausmai, bendras nuovargis, kartais – sunkios odos reakcijos. O implanto pašalinimas iš žandikaulio yra gana sudėtinga, traumuojanti procedūra.

Tyrimai parodė, kad esant keramikiniams implantams, dantenų kraujotaka yra labai panaši į kraujotaką aplink natūralius dantis. Tuo tarpu kraujotaka aplink titano implantus yra prastesnė apie 20 proc. Be to, esant keramikai yra žemesnė bakterijų adhezija, leidžianti išlaikyti geresnę burnos higieną ir apsaugoti nuo dantenų uždegimo.

Cirkonio keramika yra bioinertinė medžiaga, todėl yra atspari cheminei korozijai, nėra laidi elektros srovei ar šilumai, neemigruoja į kitas organizmo vietas ir niekaip kitaip netrikdo optimalios burnos sveikatos. Titano implantai priešingai: mokslo įrodyta, kad titano implantai koroduoja drėgnoje burnos ertmėje, ypač jei burnoje yra daugiau metalinių restauracijų (pvz., amalgaminės plombos, metaliniai vainikėliai ar tiltai, auksiniai įklotai ar užklotai) ar Fluoro jonų. Titano dalelės migruoja ne tik į gretimus audinius, bet ir į sritinius limfmazgius (tai ypač gali pasireikšti esant periimplantitui).

Lyginant cirkonio keramikos implantus su titano implantais, išryškėja ir estetikos skirtumai. Dažniausiai pasitaikanti estetinė titano implantų problema – pilki „šešėliai“, atsirandantys aplink vainikėlius, ypač jei pacientai turi plonas dantenas ar polinkį į dantenų recesijas. Tuo tarpu keramikiniai implantai yra baltos spalvos, todėl atrodo kaip natūralus dantys.

Titanas nėra toksiškas, tačiau gali sukelti alergijas. Šiuolaikinei medicinai pavyko iki minimumo sumažinti alergijas titanui, bet vis dėlto „Melisa“ testą atliekančių laboratorijų duomenimis, tiriamųjų grupėje išlieka iki 4 proc. neatpažintų alergijos atvejų.

Titanas, kaip ir visi metalai, korozijos metu išlaisvina daleles, organizme virstančias jonais ir prisijungiančias prie baltymų. Alergiškų žmonių organizmas atakuoja šias struktūras, pradėdamas grandininę reakciją (dažni simptomai: odos bėrimas, raumenų skausmai, lėtinis nuovargio sindromas). Nustačius alergiją, derėtų vengti kontaktų su titanu – gali tekti pakeisti pastą, kosmetiką, arba net pašalinti titano implantą.

Titanas yra naudojamas labai plačiai – nuo medicinos iki maisto pramonės, titano dioksido (žymimo kodu E171) yra ir kasdieniniuose produktuose. Jį naudoja keletas saldumynų gamintojų, tokių kaip Skittles ir M&M‘s. Visada tikrinkite maisto produktus, tabletes bei kosmetiką, ar juose nėra titano dioksido.

Titano oksido gali būti: kremuose nuo saulės (smulkiai sumaltas titano dioksidas blokuoja kenksmingus ultravioletinius spindulius), makiažo priemonėse (akių šešėliuose, nagų lakuose, lūpdažiuose ir pudroje), nes jis pašviesina ir paintensyvina makiažo spalvą, konditerijoje (naudojamas paryškinti saldainių spalvą), dražė apvalkaluose, kramtomojoje gumoje, dantų pastoje (naudojamas kaip pigmentas, kad pasta atrodytų baltesnė), buitiniuose dažuose (pagerina dangų patvarumą ir paryškina baltą spalvą), plastikiniuose pirkinių maišeliuose (suteikia tvirtumo ir balta spalvą), vaistų tabletėse ir vitaminuose (suteikia baltumą), spurgose, duonoje, liesame piene. Odontologijoje titano dioksidas naudojamas kaip spalvinis pigmentas kompozituose.

Be to, yra nustatyta, kad titano lydinių gamyboje išsiskiria nikelio priemaišos. Todėl titano gaminiai gali būti nepriimtini ir turint alergiją nikeliui (pvz., juvelyrikos dirbiniai ir kūno papuošalai).

© 2018 bioimplantai.lt. Visos teisės saugomos.