Dantų implantas yra sraigtas, pagamintas iš titano ar cirkonio ir naudojamas norint pakeisti prarasto danties šaknį. Kai implantas įsriegiamas į žandikaulio kaulą, atsiranda tvirtas pagrindas vainikui, tiltui ar kitam dantų protezui, kuris pakeičia vieną ar daugiau trūkstamų dantų.

Implantai yra naudojami norint pritvirtinti vainiką, tiltą ar protezą, kuris pakeičia vieną ar daugiau prarastų dantų. Tikslas – pagerinti Jūsų sveikatą, kramtymo funkciją bei estetinę išvaizdą.

Implantacija – ne tik estetinis sprendimas. Netekus net vienos danties, gali sutrikti artikuliacija, fonetika, pasikeisti veido fizionomija. Šie sutrikimai gali žymiai pakenkti sveikatai, sumenkinti savigarbą ir socialinį gyvenimą.

Jei sveiką dantį siūloma šlifuoti tilteliui, jei dantis nebetinkamas protezavimui, jei danties jau nėra, tuomet geriau rinktis implantus. Dantų implantas atkuria natūralią dantų šaknų funkciją ir užtikrina pilnavertę gyvenimo kokybę.

Įstriegus implantą, jam leidžiama prigyti ir taip susijungti su jį supančiu kaulu. Šis procesas vadinamas osteointegracija.

Implantai yra naudojami norint pritvirtinti vainiką, tiltą ar protezą, kuris pakeičia vieną ar daugiau prarastų dantų. Tikslas – pagerinti Jūsų sveikatą, kramtymo funkciją bei estetinę išvaizdą.

1) Ant implanto pritvirtinti tiltai įprastai suteikia komfortą ir natūralių dantų jausmą.
2) Nuimami protezai, pakeičiantys keletą ar visus dantis taip pat gali užtikrinti aukštą komforto lygį.
3) Greta esantys sveiki dantys neturi būti šlifuojami nuorint paruošti dantis tiltinio protezo fiksacijai.

Dantų implantai gali būti implantuojami viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Jeigu Jūs praradote dantis abiejuose žandikauliuose, jie visi gali būti pakeičiami protezais ant implantų.

Implantai turi gana aukštą prigijimo ir funkcionavimo procentą. Pastarųjų metų studijos pažymi, jog 90 proc. implantų, sriegti prieš 10 metų, vis dar funkcionalūs šiandien. Ilgalaikė dantų implantų sėkmė ypač priklauso nuo to, kaip tinkamai jie yra valomi ir prižiūrimi. Daugeliu atvejų, rekomenduojama bent kartą per metus pasirodyti savo odontologui ar burnos higienistui, kad būtų atlikta profesionali burnos higiena. Be to, siekiant implantų ilgaamžiškumo, dantų ir tarpdančių valymas du kartus per dieną yra privalomas.

Natūralūs dantys yra apsupti periodonto raiščio, kuris leidžia pajusti spaudimo pojūtį, kai kandame ir kramtome. Implantai nėra apsupti šio raiščio, todėl spaudimo pojūtis nebus jaučiamas taip, kaip esant natūraliems dantims.

Ne. Procedūra atliekama taikant efektyvią vietinę nejautrą, taigi nejaučiamas joks diskomfortas sriegiant implantus. Po operacijos bet kokį diskomforto jausmą galima kontroliuoti skausmą malšinančiais vaistais.

Galima paminėti keletą komplikacijų, tačiau jos visos gali būti efektyviai išsprendžiamos:
1) Kaulo praradimas
Galimas kaulo praradimas (rezorbcija) aplink implantą. Reguliariai lankantis pas odontologą, kuris prižiūri implantus, bus užtikrinta, kad didesnis kaulo praradimas būtų laiku pastebėtas ir gydomas.
2) Infekcija
Infekcija aplink implantus siejama su nepakankama burnos higiena. Norint išvengti infekcijos, audiniai apie implantus turi būti profesionaliai valomi Jūsų odontologo ar higienisto. Jei Jūs turite periodonto problemų, taip pat turėtumėte laikytis prevencinės periodonto terapijos. Atitinkamai labai svarbi asmeninė burnos ertmės higiena du kartus per dieną.
3) Implantų praradimas
Implantas gali būti prarastas dėl skirtingų priežasčių, tokių kaip infekcija ar įtrūkimas (lūžis). Kartais būna nesėkminga oseointegracija. Įprastai įmanoma pakeisti prarastą implantą nauju.
4) Implanto įtrūkimas
Implantų įtrūkimas gana retas (mažiau nei 1 proc. visų atvejų). Šio tipo komplikacija įprastai pasitaiko pacientams, turintiems parafunkcinių įpročių (dantų griežimas) arba nestabilus sąkandis, o taip pat ir kitų rūšių perkrovų.
5) Komplikacijos, susijusios su protezais
Keramikiniai vainikėliai ar tiltai uždėti ant implantų gali įtrūkti. Smulkūs keramikos įtrūkimai (atskilimai) gali būti dažnesnė komplikacija ant implantų nei ant natūralių dantų.

Mechaninis vainikėlių bei tiltinių protezų ant implantų varžtelių atlaisvėjimas pasitaiko gana retai (10 proc. pacientų).

Taip, periodonto ligų turintys pacientai gali turėti dantų implantus. Tačiau labai svarbu, kad periodontito paveiktas likęs natūralus dantis būtų atitinkamai gydomas prieš implanto sriegimą. Taip pat svarbu pažymėti, kad komplikacijų rizika, susijusi su implanto priežiūra, periodonto problemų turintiems pacientams, yra šiek tiek didesnė.

Taip, implantai gali būti pasirinkti kaip tinkamas gydymas, jeigu Jūs netekote dantų dėl periodonto ligų. Tačiau, prieš sriegiant implantus, yra labai svarbu išgydyti periodontitą, veikiantį likusius dantis.

Periodonto ligos, veikiančios natūralius dantis, gali padidinti infekcijos riziką aplink dantų implantus. Todėl jos turi būti išgydytos prieš implanto sriegimą.

Periimplanto ligos yra dažnai lyginamos su periodonto ligomis. Pirminis gleivinės uždegimas, supantis dantų implantą yra vadinamas periimplantiniu mukozitu. Uždegimas gali būti panaikinamas, parenkant tinkamą gydymą. Jeigu minkštųjų audinių uždegimą lydi kaulo praradimas aplink implantą, tai vadinama periimplantitu. Šios ligos gydymas turi būti patikėtas Jūsų odontologui ir jo komandai.

Taip, periimplanto ligos gali būti išgydomos. Jeigu uždegimo vietoje/-ose pastebimas kaulo tirpimas (rezorbcija), dažnai yra būtina atlikti chirurginę intervenciją, kad būtų atkurtos tinkamos sąlygos audinių regeneracijai ar sustabdytas uždegimo progresas.

Protezai ant dantų implantų yra valomi lygiai taip pat, kaip Jūsų natūralūs dantys. Tačiau labai svarbus yra tarpdančių valymas. Tam skirti specialūs tarpdančių šepetėliai, dantų siūlas.

Labai svarbu yra stebėti dantų implantus ir juos supančius audinius. Periodonto problemų turintys pacientai susiduria su didesne implantų komplikacijų rizika, taigi yra svarbu, jog audiniai aplink implantus būtų nuolat stebimi, o diagnozuotas uždegimas – gydomas.

Jūsų odontologas pateiks Jūsų poreikius atitinkančią priežiūros programą. Rekomenduojamas mažiausiai vienas kasmetinis apsilankymas, tačiau jeigu danties netekote dėl periodonto ligų, gydantis jas būtina apsilankyti dažniau (2-3 kartus per metus).

Rūkymas padidina periimplantito riziką, lygiai taip kaip ir periodontito riziką aplink natūralius dantis. Siekiant geresnių gydymo rezultatų, prieš implantų sriegimą, o ypač prieš kaulo augmentacijos procedūras, rekomenduojama nutraukti rūkymą. Tačiau implantai gali būti sėkmingai sriegiami gana dideliai daliai žmonių, kurie rūko.

Rūkymas gali padidinti uždegimo ir kaulo praradimo aplink dantų implantą riziką. Todėl, norint pasiekti visapusiškai gerą burnos būklę ir sumažinti kaulo nykimą aplink implantus bei natūralius dantis, rūkymo nutraukimas būtų svarus žingsnis.

Visi žmonės, kurių bendra sveikatos būklė yra gera, o sisteminės ligos kontroliuojamos, yra tinkami kandidatai dantų implantams.

Po operacijos jaučiamas minimalus diskomfortas, kuris gali būti numalšintas vaistais nuo skausmo.

Kaip ir visos gydymo procedūros, taip ir implanto sriegimas turi chirurginės rizikos lygį. Rizikos tikimybė priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant ir gydomuosius. Nedidelė rizika daugeliu atvejų yra laikina ir gali būti kontroliuojama. Yra labai nedaug didelių pavojų, susijusių su implantų chirurgija, ir nors jie gali atsirasti, tačiau yra labai reti.

Bendrai, po implanto įsriegimo, implantams reikalingas 2-4 mėnesių gijimo laikotarpis. Esant tam tikroms aplinkybėms ir laikantis nustatytų griežtų protokolų, dantų vainikai gali būti atkurti (uždedami protezai) tą pačią dieną, kai įstatomas implantas. Tai vadinama vienmomente dantų implantacija ir protezavimu.

Vienmomentė implantacija yra chirurginė procedūra, kai danties ištraukimas ir implanto įstatymas atliekamas to paties vizito metu.

Taip – nors pirmomis savaitėmis (1-2 sav. po operacijos) sporto ir kitų aktyvių veiklų geriau atsisakyti.

Jeigu Jūs netekote vieno ar daugiau priekinių dantų, dantų implantai yra puiki priemonė, galinti padėti pagerinti šypseną. Daugeliu atvejų vainikėliai ant dantų implantų atrodo labai natūraliai kaip tikri dantys. Žmonės neatskirs, kad Jūsų šypsena sukurta pasitelkiant implanto laikomą vainikėlį. Dantų implantai tvirtinami į kaulą ir išlieka stabilūs bei leidžia Jums patogiai ir natūraliai šypsotis.

Vieno ar daugiau dantų praradimas dalyje Jūsų burnos gali sukelti gretimų dantų migraciją. Apskritai, mūsų dantys turi tendenciją judėti tiek į defekto pusę, tiek į priešingo žandikaulio pusę. Dantų migracija gali sukelti dantenų audinio aukščio ir kontūrų neatitikimus, kurie sudaro sąlygas gretimų dantų periodonto ligų atsiradimui ir (arba) dantų ėduonies susidarymui dėl konkrementų kaupimosi. Krypstantys dantys taip pat gali neigiamai paveikti sąkandį bei bendrą veido ir šypsenos estetiką. Dantų implantai gali pakeisti trūkstamus dantis ir tokiu būdu padėti išsaugoti likusius.

Dantų implantų vainikėliai leis jaustis ir dauguma atvejų atrodys labai panašiai kaip Jūsų natūralūs dantys. Jūs net nejausite, kad esate su dantų implantais. Dantų implantai, įtvirtinti kaule, išliks stabilūs ir leis atlikti įprastas funkcijas bei kramtyti. Natūralūs dantys yra apsupti periodonto raiščio, kuris leidžia pajusti spaudimo pojūtį, kai kandame ir kramtome. Implantai nėra apsupti šio raiščio, todėl spaudimo pojūtis nebus jaučiamas taip, kaip esant natūraliems dantims.

Tinkamai įstatyti ir atkurti dantų implantai bei vainikėliai ant jų atrodys labai panašiai kaip natūralūs dantys ir sudarys puikų bendrą estetinį vaizdą. Niekas nepastebės, kad Jūs turite dantų implanto laikomą vainikėlį.

Abu fiksacijos būdai yra plačiai naudojami ir efektyvūs. Tačiau, kiekvienas turi savų privalumų ir trūkumų. Jūsų odontologas rekomenduos Jums tinkamiausią techniką.

Abu dantų lankų atkūrimo metodai – fiksuotas ir išimamas – yra geri. Išimamus protezus paprastai yra lengviau prižiūrėti, nes jie gali būti išimami ir vėl įdedami. Jie taip pat yra ženkliai pigesni. Jeigu yra didelė kaulų rezorbcija, šie protezai gali veiksmingiau atkurti fonetinę (kalbos) ir veido profilio estetiką, nereikalaujant didelių chirurginių procedūrų. Tačiau daugeliu atvejų geresnis sprendimas yra fiksuotas protezas. Daugelis žmonių teikia pirmenybę fiksuotiems protezams, kurių nereikės išiminėti.

Iš karto po danties netekimo, alveolėje susiformuoja kraujo krešulys. Per kelias savaites alveolėje esančios kraujagyslės ir ląstelės formuoja kaulą. Tuo pačiu metu dantenų ląstelės migruoja kraujo krešulio paviršiumi, kurdamos naujas dantenas ir uždarydamos buvusią ložę. Deja, alveolės gijimas paprastai siejamas su kaulo ir minkštųjų audinių susitraukimu bei sumažėjimu. Audinių sunykęs kiekis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant Jūsų organizmo biologinius procesus ir audinio traumos laipsnį, kai dantis yra pašalinamas.

Prarastas kaulas (rezorbuotas) gali būti atkurtas įvairiais būdais. Jis gali būti atkurtas pasitelkus autogeninius (savo paties) kaulo audinius. Procesas įprastai apima kaulo blokelio išėmimą iš donorinės chirurginės vietos, todėl yra susijęs su papildoma rizika. Taip pat yra kitų rūšių kaulo persodinimo (augmentacijos) medžiagų (kaulų pakaitalai), kurios gali būti naudojamos.

Kaulo pakaitalais uždengiamos reikiamos žandikaulio kaulo vietos. Autogeninis persodinimas turi savo paties biologinį aktyvumą, kuris savaime vyksta per kaulų ląsteles ir tarpląstelinę medžiagą. Kaulų pakaitalai tokio biologinio aktyvumo neturi ir priklauso nuo likusio kaulinio audinio gebėjimo jas atkurti. Norint tinkamai pasirinkti kaulo atkūrimo medžiagą ir techniką, turi būti įvertintas kaulo praradimo mastas, kaulo trūkumo vieta ir minkštųjų audinių būklė.

Sinuso pakėlimas – tai chirurginė procedūra, kurios metu pakeliamas viršutinio žandikaulio sinuso dugnas (yra atliekama augmentacija vertikalia kryptimi). Taip sukūrus erdvę tarp viršutinio žandikaulio kaulo ir sinuso membranos, yra įdedamas kaulo pakaitalas. Sinuso pakėlimas dažnai yra būtinas viršutinio žandikaulio krūminių ir prieškrūminių dantų srityse, nes kaulo aukštis yra sumažėjęs dėl šių dantų praradimo ar įgimtos anatomijos. Todėl prieš sriegiant implantus ar tos pačios operacijos metu turi būti atkurtas kaulo aukštis. Kur prarasto kaulo vertikalus aukštis nėra didelis, sinuso pakėlimas gali būti atliekamas per paruoštą implantui ložę (uždaras sinuso dugno pakėlimas). Kai kaulo praradimas yra didelis, prie sinuso membranos prieinama per šoninę sinuso sienelę (atviras sinuso dugno pakėlimas). Tokiu būdu membranos perkėlimas tampa kontroliuojamas ir saugus. Dažnai implantai gali būti sriegiami sinuso dugno pakėlimo procedūros metu.

Taip, diabetas nėra kontraindikacija implantų terapijai. Tačiau diabetas turėtų būti kontroliuojamas prieš pradedant gydymą. Be to Jūsų odontologas gali skirti Jums antibiotikus, kurie padės išvengti pooperacinės infekcijos rizikos. Kartais odontologai gali rekomenduoti pailginti gijimo laikotarpį (laiką tarp implanto sriegimo ir protezavimo darbų pradžios).

Dauguma atvejų Jūs galite turėti implantus, jeigu vartojate geriamuosius bisfosfonatus. Tarptautinių konferencijų metu nutarta, jog nėra būtina nutraukti geriamųjų bisfosfonatų vartojimo prieš implantų statymą. Tačiau leidžiamieji bisfosfonatai yra visiška kontraindikacija bet kokiai burnos ertmės operacijai.

Antikoaguliantų vartojimas nėra kontraindikacija paprastai burnos ertmės operacijai, įskaitant implantų sriegimą. Didesnės apimties operacijos, įskaitant kaulo ir minkštųjų audinių persodinimą, gali būti atliekamos tik po šeimos gydytojo ar kardiologo konsultacijos bei priešoperacinės būklės paruošimo.

Burnos operacijos nėra rekomenduojamos nėštumo metu, nors implantacija įprastai yra labai paprasta ir be didesnių komplikacijų. Tačiau vis dėlto gali kilti tokių komplikacijų, kurioms išvengti prireikia vartoti antibiotikus ir/arba priešuždegiminius vaistus. Todėl nėštumo metu implantų sriegimo operacijos geriausia būtų išvengti.

Yra tik keletas kontraindikacijų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligomis. Pavyzdžiui, implanto sriegimas negali būti svarstomas nepraėjus 6 mėnesiams po miokardo infarkto. Taip pat esant bet kokiai širdies ir kraujagyslių patologijai, implantų sriegimo operacija gali būti atliekama tik su Jūsų kardiologo leidimu. Rekomenduotina tai atlikti intraveninės sedacijos metu, prižiūrint ir sureguliuojant jūsų širdies bei kitų vidaus organų veiklą gydytojui anesteziologui.

Taip, osteoporozė nėra kontraindikacija implantų statymui. Keletas atliktų mokslinių studijų palygino sergančių osteoporoze ir sveikų asmenų implanto osteointegracijos ypatumus. Reikšmingų skirtumų tarp jų nėra. Dėmesį reikėtų atkreipti, jeigu osteoporozės gydymui yra vartojami bisfosfonatai.

Taip, sriegiant implantus nėra kontraindikacijų dėl paciento amžiaus. Daugeliu atvejų nepastebėta jokių nesėkmių. Jeigu nėra jokių kitų kontraindikacijų dėl chirurginės intervencijos burnoje, Jūs galite turėti implantus.

Dantų implantai tinkami tik pasibaigus fizinei brandai. Jeigu odontologas įstatys implantus per anksti, vėliau tai gali sukelti nepalankių estetinių bei funkcinių rezultatų. Jūsų odontologas ras efektyviausią tarpinį variantą iki tol, kol bus tinkamas laikas įsriegti dantų implantą.